Rašyk
Eilės (81175)
Fantastika (2610)
Esė (1676)
Proza (11349)
Vaikams (2775)
Slam (94)
English (1234)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 55 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Bandau užmiršti
Kokie švelnūs ir skvarbūs rugpjūčio vėjai
(Ir tavo pirštai),
Kokios negailestingos basoms kojoms ražienos
(Ir visa šita).
Bandau nežiūrėti –
Iš pradžių į laikrodį,
Paskui į kalendorių,
Galiausiai į šviesmečius.
Bandau rėkti tyla,
Nebekalbėti žvilgsniais.
Maldą sutrumpinau iki:
„Viešpatie, prašau, neleisk išprotėti. “
Kartais labai suprantu
Tą britą,
Kuris sudaužė skulptūrą
(Jėzaus).
Jam skaudėjo.
Silpni pirštai virptelėjo ir neišlaikė Dievo.
Kas išlaikytų?
Mačiau sudužusio Viešpaties veidą šukėse –
Laimino ir šypsojosi.
Sakė:
„Tegu taip ir būna, jei nors kiek nuo šito žemėj lengviau. “
Ir dar Dievas sakė:
„Ten buvau ne aš. “
Ir dar kažką tyliai –
Nenugirdau.

Bet ir to pakako, kad išdrįsčiau ištarti:
Viešpatie, prašau -
Leisk būti užmirštai,
Išbrauktai, pamestai,
Sudaužytai.
Nebeskaudamai.
Ir
Kaip auksinėm
Dievo skulptūros šukėm -
Vėl suklijuojamai.
2026-11-17 22:05
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2026-11-18 11:41
Žilis van Go
„Nebeskaudamai“ – nevartotinas žodis
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą