Upės atodūsis užveržtas.
Smilgos šešėlis rėžia įkaitusį molį.
Niekas nepajuda.
Laikas įstrigo dumble.
Švyti lelija – vėsus altorius.
Guli pasaulis, suvystytas šilko tinklu,
pilnas mažų, užmirštų mirčių svorio.
Sparnas suplazda.
Krenta šapelis ant vandens skruosto.


Palata Nr 6




