Jie tave supančios, mano
Mylimasai,
rytiniai saulės spinduliai
pelenų ir žemių kūną,
jausmingus, siautulingus vandenis
ir vėtrose ekstatiškai pa-
-šokusiąją dvasią.
Jie vėl sušukuos tavo plaukus,
aprengs išblukusia ankšta uniforma
ir vėl tardys mane:
Pasakyk, kad nematei jo nuogo,
vandenų akimis
ir aistros šokdinamais pirštais.
Pripažink.
Kitaip -
papjausim, sukaposim, sudeginsim -
trys mano seserys, trys mano raganos,
žvilgsniais, žodžiais ir pirštais badančios.
O mano mylimos seserys, nuožmiosios mano,
prašau, užkeikiu, maldauju –
leiskite nors kartą pabūti Judu,
taip ir neišdavusiu
savojo Jėzaus.


P r i


