Daugiau

Pasaulis
Yra ąžuolas

Kurio akys
Visada žiūri į žvaigždes

Prie jo kojų
Dega amžina ugnis

Net tada kai jos nematome
Žinome

Ant jo plaukų sėdi varnas
Ir plepa apie pasaulį

Tad per kelis amžius
Jis tapo toks išmintingas

Gilės nors neskamba
Jos kaip varpeliai

Pakylėjntys jo sielą aukštybėn
Jis jau toks

Paprastas ir turintis ką pasakyti
Prisiliesk ir tapk akimirkai jo dalimi

Papasakok apie savo laiką
Būnant ąžuolu

Aš esu jis
Aukštesnis už kitus

Bet nesijaučiu per aukštas
Tik toks koks turiu būti

Ant mano šakų kažkas paliko
Mažus šiaudų karulius

Jie sukasi vėjyje
Ir mane tai džiugina

Juda kaip debesys
Ir rūkas

Ir suprantu jog vieną dieną mirsiu
Ne kaip medis

Bet kaip žmogus
Savo šerdyje

Ir per aplinkinius ąžuolus
Gyvensiu

Toks visuotinis dėsnis
Būti pabūti ir vėl būti

Tik kitaip
Nepakanka išbūti

Nes mano bičiulis gluosnis
Prie upės

Nieko daugiau nedaro
Tik žavisi savo atspindžiu upėje

Nepastebėdamas jog upė
Kinta

Taip sakė varnas
O jis žino daugiau