Vandens raibuliai
Tai nuogų moterų kūnai
Kaip bangos viena prie kitos
Tai laiko audeklas
Iš visko kas tyra
Moterims kurios su vyrais mylisi
Moterims kurios moteris myli
Net jei mintys
Vorų voratinkliuos supasi
Tai kaip supuoklių virvė
Kuri nesidrovi
Ir į metalą trinasi
Teptuko į akrilą glamonėm
Pasibaigiančios
Tavo balsas kaip lygumos
O po plaukais kaip
Karščiu alsuojančios dykumos
Tavo kalnuos
Mano avys išėjusios ilsisi
Tu kaip dangus
Atsiduodantis vyšniomis
Mes kartu kaip kuvalda
Kuria įkaitusią geležį lyginam


žiūrintis dangun


