Motinos pienas

Tarsi tirštas rūkas
Tavieji kerai
Tu kaip levituojantis džinas
Taip nejudant klusniai laikais

Ir per proverksmius
Violančelės trėles
Išgirsti kaip gęsta
Pavalgęs jisai

Po truputį grimzta į sapną
Vis giliau į tave
Ant krašto bedugnės
Kurs skiria jį tave ir mane

Tarsi lengvas cunamis parbloškia
Tavieji kerai Tu jam kaip šventovė
Į kurią įleidžiama vien
Iš sapno nuausta migla