Žvejojau

Aš žinojau šiame pasauly laikas laikinas ir tu
Žinojau neužsibus mažylis mano pirštas tavo saujoj
Nors
Tebešoko bekojės nuo surūgusių sulčių apkvaitę šokėjos
Tebedrožė pliauskas berankiai beakiai vienmarškiniai drožėjai
vietoj kaltų dantyse laikydami šaukštus
Vijurko pagautas beviltiškai sukosi sukosi
dumblėto drumzlino upelio pakrašty
į jūrą nuplaukti troškęs sudriskęs beržo lapelis
Kapsi kapsi kapsi į pradurtą veną gliukozė
Viltis pašlemėkė bet pakanka ir jos kad gyventum
Įsikibęs į atspurijusią, nukarusią gyvenimo rūbo rankovę
girdėjau gegutę kukuojant
Nebenori gyvent ir numirt truputėlį dar skauda
Aš matyt pasiimsiu daugiau dar bemiegių naktų
Debesim suskaičiuoti ir bandyt išlošt tavąją širdį
Ranką kepenis kasą šliuzus ir kraujo kanjonus
Bemiegėm naktim kursiu spąstus ir narvus
Tolygiai norėsiu, kad tavo siela būtų laisva ir laukinė
Ir mano nelaisvėje
Kaip dvi kalės kieme
nuolatos
besipjaunančios
dėl vietos ir kaulų
Kruvinais kaklais
purvinos ir žemėtos
sugula vakare
susiglaudę
Ir laižo viena kitai
žaizdas
kurias ką tik pačios prakando
Meilė yra
Baikšti
Invazinė
Sraigė
Kartojau panirus po vandeniu ieškodama
Lugnės
Šaknies
Sakiau sau
Tai tik vanduo
Kad ir kas nutiktų
Ramiai
Jei nesipriešini
Skęsti neskauda
Tada
Ir
Pagavau
Žinojau taisyklę
Pagauti pabučiuoti paleisti
Pagavau
Pabučiavau
Paleist neįstengiau
Kaip plėšrūs paukščiai
Mano pirštai nusileido
Į tavo žvynus
Ir taisėsi miegot
O
link manęs
Lėtai
Šliaužė

Sraigė

Žuvie
Kad ir kas nutiktų
Išlik rami
Vistiek būčiau tave radusi
Įsisiurbusi
Įsikibusi
Ir jau už nieką niekada nepaleidusi
Kvėpuok
Kvėpuoti neskauda
Nemoki
Ką po galais mudviem daryti
Likti ar nerti
Tada
Tu ir paleidai mano pirštą atgniaužei saują
Pro išskėstus tavo pirstus
Praskrido
Baltas baltas baltas drugelis
Ir nusileido man į plaukus