Medinis paukštis

Ant spintos tupi medinis paukštis.

Meistras jį išdrožė prieš šimtą metų,
bet kojų taip ir neapžiedavo –
paliko pilką, sausą liepą.

Nežino nei vėjo,
nei kur yra pietūs.

Jo akys – dvi juodos vinutės –
šitą kambarį mato geriau už mane:
kaip baldai pamažu įauga į grindis,
kaip ant sienos kasmet pasislenka šviesos riba.

Sėdžiu girgždančiame fotelyje
kartais atrodo:
mudu drožti iš to paties medžio.