sekmadienis

skerdykla
tyli
sekmadienį
kraujas
nuplautas
nuo
grindų
bet
ne
iš
jų

​kabliai
kabo
tušti
laukdami
pirmadienio
kaip
kunigai
laukia
nuodėmės

​einu
pro
šalį
užsiverčiu
apykaklę
tarsi
tai
padėtų
negirdėti
ko
čia
nebėra

​gyvuliai
neateina
čia
savo
valia
bet
kelias
juos
atveda
visada
tuo
pačiu
taku

​šeimininkas
skaičiuoja
pinigus
ne
gyvybes
ir
tai
teisinga
aritmetika
pasaulyje
kuris
mane
irgi
taip
skaičiuoja

​grįžtu
namo
valgau
vakarienę
nežiūrėdamas
į
lėkštę
per
ilgai
nes
kai
kurios
tylos
geriau
lieka
neišverstos
į
žodžius