Prakaite

Kilk ir eik...
Kilk ir eik,
Kažkas tarė.
Kilk ir eik – įsakmiai...
Aš gulėjau sąstingy apmiręs...
Suvokimas –
Tikrai, neatlaikys...

Kilk ir eik!..
Tiesiog, jis reikalavo –
Balsas
Ir esmi, kažkas už jo...
Realus toks –
It čiuptuvais sąmonė sugavo... –
Kėliaus,
Palei krantą lyg bandžiau... –

Kvailas apsilankymas
Per logiką taip aštriai... –
Prabudau
Nuo karščio, ar nuo šalčio
Šlapume... –
Ne vaikystė –
Upės užšalimo
„linguškom“ nepaversiu...
Dar per plonas...
Dar ne vaikščioti vaga...

Kilk ir eik –
Lyg tolsta –
Lyg pats eina... –
O tikriausioje tikrovėje –
Naktis.
Gryčios sieną
Lauko vėjas,
Išsūpavęs medžio šaką,
Balsiai beldžia... –

Gal su kunigų pasikalbėti...
Ką jis pasakys?..



„linguškom“ - plonas upės ledas kelių vaikų, pataikant koją, išsūpuotas, kol gaunasi skersai vagos vandens banga, kuri kartu su ledu it drąsos išbandymas, bėgime susikibusiems paaugliams pasidžiaugti.