Kilk ir eik...
Kilk ir eik,
Kažkas tarė.
Kilk ir eik – įsakmiai...
Aš gulėjau sąstingy apmiręs...
Suvokimas –
Tikrai, neatlaikys...
Kilk ir eik!..
Tiesiog, jis reikalavo –
Balsas
Ir esmi, kažkas už jo...
Realus toks –
It čiuptuvais sąmonė sugavo... –
Kėliaus,
Palei krantą lyg bandžiau... –
Kvailas apsilankymas
Per logiką taip aštriai... –
Prabudau
Nuo karščio, ar nuo šalčio
Šlapume... –
Ne vaikystė –
Upės užšalimo
„linguškom“ nepaversiu...
Dar per plonas...
Dar ne vaikščioti vaga...
Kilk ir eik –
Lyg tolsta –
Lyg pats eina... –
O tikriausioje tikrovėje –
Naktis.
Gryčios sieną
Lauko vėjas,
Išsūpavęs medžio šaką,
Balsiai beldžia... –
Gal su kunigų pasikalbėti...
Ką jis pasakys?..
„linguškom“ - plonas upės ledas kelių vaikų, pataikant koją, išsūpuotas, kol gaunasi skersai vagos vandens banga, kuri kartu su ledu it drąsos išbandymas, bėgime susikibusiems paaugliams pasidžiaugti.
Alicija, kontekstą "linguškų" daviau, tai senas pusbernių žaidimas, atėjęs gal net nuo vikingų. Šių laikų žmogus, ne prie vandens augęs, vargu ar ji žino, užtat paaiškinau; antrą veiksnį, "kas vaikščiojo vandeniu", manau – nereikėjo, nes krikščioniškuose kraštuose net ir vidurinę baigę, iš bendro išsilavinimo, žino.
Kad tai prabudimas iš košmaro, Žilis pagavo. Sako – padrikas. Būčiau nerašęs, bet žiūriu - net du administratoriai dvojkes užpaišė. Jūs ten paišykite, kaip išeina, tik tie paišymai skaitytojus atbaido, kas man ir svarbiausia, nes kai nebeskaitys ir nebekelsiu.
Kontekstas – „PRAKAITE“
DI apžvalga
Terminas „linguška“ (taip pat žinomas kaip lingis, lingavimas, lingavimasis) – tai pavojingas paauglių ir vaikų žiemos žaidimas, kurio metu specialiai siūbuojamas arba trepsint ritmiškai trečiojamas užšalusios upės, ežero ar tvenkinio ledas.
Lietuvos sporto enciklopedija
Žaidimo esmė ir pasekmės:
• Veiksmas: Grupė paauglių atsistoja ant ledo ir savo kūno svorio judesiais (ritmingu šokinėjimu, sinchronišku lingavimu) priverčia ledą rezonuoti, banguoti ir linkti.
• Tikslas: Išbandyti ledo tvirtumą, patirti ekstremalų adrenalino pliūpsnį ir „pažaisti su likimu“, stebint, kada ledas pradės trūkinėti ar visiškai įlūš.
• Grėsmė: Šis užsiėmimas yra itin gyvybei pavojingas. Atvirų vandens telkinių ledo storis niekada nebūna tolygus, todėl ledo danga gali akimirksniu lūžti po kojomis, o upės srovė – po ledu įtraukti įlūžusį asmenį.
DI apžvalga
Remiantis krikščioniškąja tradicija, vandeniu vaikščiojo Jėzus Kristus. Šis įvykis aprašytas Naujajame Testamente, kai Jėzus audros metu atėjo pas savo mokinius, žengdamas vandens paviršiumi.
Be Jėzaus, trumpai vandeniu vaikščiojo ir vienas iš jo mokinių – apaštalas Petras. Jis paprašė Jėzaus leisti jam ateiti vandeniu ir, gavęs leidimą, išlipo iš valties, tačiau suabejojęs ėmė skęsti, kol jį išgelbėjo Jėzus. Šį pasakojimą galite išsamiau perskaityti Biblija.lt puslapyje.
Norėjau jūsų paprašyt,/ kad dubenį su vandeniu/ link ežero paneštumėt –/ dubuo it mažas tvenkinys,/ kur po lapu maža žuvytė blaškosi.../ Ką, ponai, matėte?../ Supratot ką?../ Tik žiū,/ ant kiemo bliūdas tuščias mėtosi,/ o toleliau, ant saulės/ agonijoje mažas ešeris/ tartum dėkodamas už viską/ purtosi... Norėjau jūsų...
Dvoike tau uts tsitokiats tsapalionets! Ir ypats dėl to, kad dar pritsimanęts kunigui galvą pakvartsinti, dėl to, kad kazkokia tsaka į langelį patsipeldė pitskutėlį, pamanyk! Ptp tietsiog, aha, pa.
Nieko tia nereikia takyti kunigui, nets tia tik tapmats toktsai, taip? Kam jam kvartsinti galvą, jei nieko konkretauts netsi pritsidirpęts, tietsiog jei tau tsako kilk ir eik, tai gal tietsiog jau rytats, o tu per ilgai drįptasi, todėl laikats jau atsikelti ir eiti itsiplauti induts, nets, man atrodo, vakar pūtsi pritsidirpęts ir juots neplautits palikęts, ho, ho, ho, aha!