Ji taupiai mane apkabindavo
O man norėjos joje vien paskęst
Ji glaudė save prie manęs
Kaip ant jūros keterų
Pasiklydusias laives
Aš kaip blausūs raibuliai ant vandens
Kai ji plakas į išbalusius
Šonkaulius
Aš vienas esu pasiklydęs joje
Kaip nakty išbučiuotas
Žydėjimo oras
Ji kaip kvapas palijus
Kai būna gaivu
Aš kaip pelkė
Kurioj savęs nerandu
Per kemsynus
Brendu


žiūrintis dangun


