vaizdas: vėl ir vėl lietus bangomis į asfaltą ir švelni šypsenėlė lyg niekur daugiau taip nebūna... Juk tai taip paprasta. Ačiū, Laila, kad tuo pačiu kampučiu pro langą nuo darbo stalo akeles pakėlei, o Žiliui, kad momento esmę bandai pamatyti. Dėliokim žodžių reikšmes, skaitykime esamą vaizdą, gal net prasmės rasis, kaip kad "prie lango sėdžiu, iš nežinojimo, ką veikt, nosį krapštaus, o laikas savo daro – eina... Ačiū, mielieji.