Naktinis autobusas

Vasaros naktis autobusų stotyje pripildyta, tingiai maistą kramtančių skrybėlėtų valkatų. Solidūs vyrai, galvojantys apie vagių šešėlius, užsega visas švarkų sagas.
Stambios, valdingos bilietų kasininkės sunkiais, storų kojų žingsniais leidžiasi autobuso laipteliais. Iškėlusios trumpai, vyriškai kirptas galvas, jos žengia pilku perono trinkelių kilimu tarsi liūtų tramdytojos.
Mosteli delnais, kvepiančiais bilietų ir pinigų aromatu. Traukia paskutines cigaretes iš sumaigytų pakelių ir glaudžiasi prie autobusų stoties kolonų. Rūko tarsi šoktų. Mojuoja smilkstančiomis cigaretėmis – lyg šokėjos su ugnimi.
Niekas netiki, kad jos pavargo nuo autobusų tratėjimo ir skardaus durų varstymo, nuo besikeičiančių keleivių veidų, ištinusių nuo rūpesčių ir minčių, nuo juoko ir aistros.
Dvi prieblandoje rūkančios kasininkės ištiesia viena kitai rankas, lūpose spausdamos degančias cigaretes, ir ima niūniuoti paprastą melodiją. Netikėtai jos ima suktis ratu.
Aplink šūkauja smalsūs keleiviai, užsilikę naktinėje stotyje. Spokso mieguistas policininkas. Moterys dainuoja pilnu balsu. Smalsūs keleivių šešėliai ploja rankomis.
Prieblandą perskrodžia įvažiuojančio autobuso šviesa. Moterys atsisveikina, gestais parodo, kad bučiuojasi. Minia ploja.
Stambioji kasininkė mojuoja pro apšviestą autobuso langą. Perone likusi kasininkė pavargusi pakelia ranką, nes lūpose dar nenudžiūvo daina. O mieguistos akys jau šliaužia naktinėmis gatvėmis į namą Pylimo gatvėje, numeriu 9.
Niekas jos nelaukia tamsiame kambaryje.
Nuovargis tyliai rūko virtuvėje prie atviro lango.