Ilgesys

Pasilikęs pakrantėje vienas,
Pro miglą aš kūdrą matau
Ir stebiuosi, kaip merdinčią dieną
Sūpuoja už sūnų švelniau

Pavakarys, kaip lapai nuraudęs
Rudens amžinoj giesmėje.
Ir kažką viduje nuolat skauda:
Dingai kaip akmuo ežere,

Ir, nutilus viskam, kūdrą puošia
Tik ančių ramus klegesys,
Pavėsy siūbuojantis gluosnis
Ir lekiantis juo ilgesys.