Laikas rinkti akmenis

Sausas smėlis gulėjo ant akmenimis grįsto takelio, nusidriekusio per visą kiemą iki lentpjūvės sienos.
Kai storas Sauliaus tėvas pro savo langą šaudydavo balandžius, smėlis pakildavo mažais parašiutais ir tyliai nusėsdavo ant tako akmenų.
Pirmame aukšte mokėsi prekybos mokyklos merginos. Jų figūros buvo prinokusios lyg sveiki burokėliai, naminiai agurkai ir baltas lašinys nuo stalo, kvepiančio medumi ir česnakais.
Jos suvažiuodavo iš aplinkinių kaimų. Rūkydavo tiek, kad virš jų galvų nuolat sukdavosi skysti dūmų debesys.
Klasių rudos grindys būdavo nuklotos juodžemio dulkėmis. Tos dulkės kvepėjo merginų jaunyste.
Negalėjau grįžti namo.
Pro pravirą palėpės langą sklido grėsmingi garsai – tarsi kažkas į skardinį dubenį bertų slidžius, aštriabriaunius akmenis.
Tėvas buvo atėmęs iš manęs knygą ir išvaręs į kiemą.
Dabar jis tylėdamas rinko akmenis.
Saulė kepino, gerdama paskutinę drėgmę iš dulkių.
Labai norėjosi grįžti į lovą ir skaityti Žiulį Verną.
Sėmiau ir pyliau smėlį, lyg daryčiau dirbtinį kvėpavimą kažkam, jau seniai paskendusiam.
Kiemo dykumoje buvau vienas.
Nuovargis palenkė mano kaklą prie tako akmenų.
Padėjau galvą ant žemės – tarsi atsiverčiau dar vieną Žiulio Verno puslapį.
Nugrimzdau į tokią gilią tamsą, kad pasidarė baisu pabusti.
Staiga pajutau, jog kažkas mane stebi.
Pramerkiau akis. Nieko nemačiau. Tik aiškiai jutau į mane įsmeigtą žvilgsnį.
Tada išgirdau prekybos mokyklos merginų riksmą.
Jos visos stovėjo prie langų ir šaukė. Atrodė, lyg jų balsai kristų į tuščią šulinį.
Atsisukau.
Ant tako stovėjo mažo vaiko ūgio žiurkė.
Ji laikė rankose peilį ir šakutę, o po kaklu buvo parišta žalia servetėlė.
Tą akimirką supratau – ji ruošėsi mane suėsti.
Visos prekybos mokyklos merginos šaukė:
– Kelkis, vaikeli! Tave ruošiasi ėsti žiurkė!
Žiurkė pakreipė galvą, tarsi svarstytų, nuo kurios vietos pradėti.
Aš pakilau.
Atitrūkau nuo tako akmenų ir ėmiau kilti į dangų.
Merginos laikė mane už rankų ir kėlė vis aukščiau.
Girdėjau jų šūksnius:
– Ehei! Ehei!
Ten, aukštai, pamačiau rimtą tėvo veidą.
Jis vis dar rinko akmenis į skardinį dubenį