Pasakojimas, išgirstas prie Baltijos jūros Papėje, Latvijoje

Palauk, paklausyk, ką papasakosiu! Sėdžiu sau ramiai prie jūros, rašinėjuosi į sasiuvinuką visokias mintis, staiga matau...! Aš tau padeklamuosiu, kad lengviau būtų įsivaizduot:

Baltija padangėm ritas,
Griaudama vaikų pilis.
Bėga smėliu Afroditė,
Prisidengusi krūtis,

Tarp sudrėkusių pilaičių
Nuo artėjančių bangų;
Jos kaip lepintos mergaitės
Lipa deivei ant kulnų

Ir vis ošia (arba klykia),
Tarsi ji — bangų mama,
Apsikarsčiusi lėlytėm,
Saldumynais nešina.

Štai banga įniršus griebia
Afroditę už kulkšnies
Ir atgal su ja nurieda,
Neišdavus paslapties,

Apie tai, kas ką tik buvo,
Ką savom akim mačiau.
Nemeluoju! Ji pražuvo,
Aš tik viską užrašiau!

Taip kad neik, brangus pilieti,
Prie įpykusių bangų:
Ir tave galės pagriebti
Nuo karštų paplūdimių.

Tai va, vienu žodžiu, atsargus būk. Visko šiais laikais pasitaiko...