Esu I

Tik vėjas pūsteli
Nešdamas mirusį lapą
Jis liečia mane treškėdamas
Šalia palengva noksta žemuogė
Rytais labai ašarota
Bet vis rausvesnė
Iš apačios lipa įžūlios samanos
Skerbiasi į kiekvieną plyšelį
Kartais jaučiu kaip kirba manyje
Savo egzistenciniais norais
Pro pušų šakas matau saulę
Kai jos daug - įkaistu
Atrodo kad nebetelpu savyje
Bet vėl ateina naktis
Mėnulis nupučia šaltu kvėpavimu
Ant manęs pasiklydusią skruzdę
Ir iki ryto - nieko
Tyliai šiugžda smilgos
Nukrenta pavargęs kankorėžis
Tuoj vėl padvelks vėjas
Esu - akmuo