Kaip nusikirpau plaukus.

Vyriškai garbanotas, moteriškai strazdanotas aktorius nejautė savo grožio.
Jis buvo padaręs išvadą, kad siauros akys uždarys jam visus kelius į LRT ir kino ekranus.
Sėdėjo bejėgis.
– Niekas nežino, kas yra genijus. O mes žinojome. Tu – genijus. Aš – genijus. Paprastai tariant, mes abu genijai viduje, tik mums trūksta išraiškingų akių.
Aktoriai labai patiklūs. Pasakai: „Tu genijus“, ir jis būtinai patikės.
Mes abu ėjome teisingu keliu. Mus priėmė į akademiją. Dabar mums suteiktas leidimas vaidinti. Patvirtinta – genijai.
Išmanantys žmonės vertina plačiai atmerktas akis.
Reikia pasitobulinti.
Kaip padaryti akis išraiškingesnes?
Patariau jam, gulinčiam lovoje, į akis įsistatyti degtukus.
Buvau girdėjęs tokį juoką.
Degtukai neleis užsimerkti.
Akys kaip burna – kuo plačiau išsižioja, tuo geresnis garsas iš jos išeina.
Aktorius nusijuokė.
Pasijutau davęs kvailą patarimą.
Išėjau kirptis, nes aktoriui pirmiausia svarbi madinga šukuosena. Sveiki plaukai – sveikas menas.
Kirpykla buvo pagrindinėje gatvėje.
Medinis namas, apgriuvęs, suniokotas laiko ir taupios priežiūros.
Kirpėja rūkė gatvėje, ant laiptų į antrą aukštą.
Plona, trumpais stačiais žaliais plaukais.
Lengvai, paaugliškai apsirengusi.
Sviedė degančią cigaretę į namo pamatus.
Linktelėjo ir tatuiruota gėlėmis ranka mostelėjo kopti laiptais.
Atsisėdau jaukiame krėsle.
Kvepėjo sandalo smilkalais ir purvinomis rankomis.
Mergina siauromis akimis tiesiog pjaustė mane į dalis.
Užsidegė cigaretę ir vėl nusileido į gatvę.
Snaudžiau gerą valandą.
Mintyse tris kartus padėjau jai nusirengti ir apsirengti.
Staiga išgirdau, kaip kirpėja skuba laiptais aukštyn, lyg būtų palikusi verdantį puodą.
Griebė žirkles.
Užsimerkiau.
Mergina kvepėjo darbu.
Girdėjau jos energingą kvėpavimą.
Nukirpo per kelias minutes.
Atsimerkiau.
Veidrodyje pamačiau, kokios didelės ir nustebusios mano akys.
Kirpėja rūkė.
Šypsena ilsėjosi jos veide.
Sugrįžau į bendrabutį.
Mano draugas aktorius gulėjo su keturiais degtukais akyse.
Pamatęs mano šukuoseną, jis sušuko:
– Dieve mano!
Laikę išplėstas akis, degtukai patys iškrito ant pagalvės.
– Degtukai – pasenęs reikalas. Žinau kitą, geresnį būdą akims didinti.
– Tu negalvok, kad aš tavimi patikėjau.
– Tau reikia nusikirpti. Tada akys taps didelės.
– Nesąmonė.
Vakare jis manęs paklausė:
– Kur ta kirpykla?
Profesija įpareigojo.
Daviau kirpėjos adresą:
– Medinis namas prie kelio...