Sausainiai Telesforui

Mano mama kepė traškančius suktus sausainius
Virtuvėje vos galėjai įsikibęs į puodo rankenas apsisukti
O ji vikriai maišė grietinę ir lygiai barstė cinamoną
Pilstė medų rimtu vaistininkės veidu
Niekada negalvojau kad mano mama maža
Ji vaikščiojo po miestą kol vėjas ėmė draskyti lapus
O lietus nepermatoma srove uždengė autobuso langus
Ji nešėsi traškančių sausainių ir juodą rankinuką
Tą su gėlės žiedo sagtele
„ nunešiu nabagėliui Telesforui sausainių “
Lipti į autobusą nebuvo sunku
Labai stiprus vėjo gūsis pagrobė mano mamą
Ir neišlaikęs paleido iš rankų
Mama nuriedėjo po autobuso ratais
Tik tada sužinojau kokia ji maža
Vairuotojas net nepastebėjo
Einantis pro šalį kunigas – peržegnojo amžinybėn
Mama lyg būtu savo virtuvėje – pašoko
Kitas vėjo gūsis ją kilstelėjo
Autobusas pravažiavo
Tik tada mama pasigedo traškančių
Suktų, medumi kvepiančių sausainių
O juodas rankinukas taip ir liko be sagties