***

Tavo beribėje tamsoje,
Tavo kosminiam šalty,
Manęs nėra.

Apleistose knygose,
Mirguliuojančiam ekrane
Nėra tavęs.

Betoninių namų labirinte,
Drėgmėje ir migloje,
Ant suoliuko lauki
Savęs.

Koks žvitrus ir linksmas
Tavo šuo, vis prašantis eiti.
Tu neprisimeni,
Kur tavo namai.
Pėdsakai nyksta,
Lyg niekad
Nebūtum praėjus šita gatvele,
Ir joks žmogus
Niekad nebūtų įžengęs -
Tik karklo kačiukai
Palei upelį,
Toli už miesto,
Sulaukę pavasario,
Sprogsta.