... tęsiant ,,Tėvuži, Tu? “- 7

Kada taip tarta
geriau atminti neįstengiu-
žvalgydamas padangę drumzliną rudens
kaip gervė klyktelėjau anuomet
- O titnage,
esi aukštesnis netgi už save.

Kai nuo piemens dienų
išmokęs klykauti su gervėmis kartu,
nebuvo netikėta tai,
bet įtaigu,
kad iki šiolei užsiliko turinys,
darbymetį
kaip duonai augti
žemę išnokinęs-
 
Nacionalinis, o titnage, esi
su savo dangumi arčiau
negu kadaise man žinota.
Ar ne todėl dar vis ir man atrodo,
kad nevėluodamas tikiu-

yra dalia,
kuri nedingsta laiko tėkmėse,
neišnokinusi super-dievybių.
Dar vis nesužinau
kaip man parodyti į jas,
tačiau dėl to nepiginu savęs
tiek nemažai dar neišmokusio
kas kur ir kaip
susidėliota įvairovių būtyse.
Ar netgi pagaliau -
ką pamatyt reikėję,
ką pamąstyti,
kad šitaip susidėtų frazė:
O titnage,
esi aukštesnis netgi už save.