Kai namuose nėra katino

Gydytojas Zvimbalas sėdėjo už vairo šešias valandas
Merkėsi akys, dvokė prastas tabakas, skaudėjo kairė
Vos pravažiavęs Lenkijos sieną išgirdo dainuojant lietuviškai
Neišlaikė, sustojo, išlipo ir verkė
Pravažiuojančios mašinos nesustojo, tik sulėtino greitį
Zvimbalas drebančiom rankom, kukčiodamas degėsi cigaretę
Vaikščiojo girgždindamas pakelės žvyrą
Ilgesys tarsi šaltas lietus tekėjo virpančiomis rankomis
Namai, kuriuose niekas švelnus ir ištikimas nelaukia
Nieko artimo neprisiminęs jis pamatė pora bėgančią į troleibusą
Senukas kilnojo nepaklusnias kojas
Senutė baltais bateliais trepsėjo amžinybės šokį
Jie laikėsi sukibę rankomis
Autobusas burzgė.
Rodė  - tuojau pajudės
Jeigu jie būtų laiku paleidę rankas... būtų visur suspėję
Kodėl reikia taip užsispyrusiai laikytis už rankų?
Nervingai klausė gydytojas Zvimbalas
O senukai nepaleido vienas kito
Tarsi tylėjo šaukdami: o kur mums be vienas kito?
Vairuotojas laukė, kol vėlyvi įsimylėjėliai oriai pasiekė autobusą
Jie įlipo pro siauras duris – laikydamiesi už rankų