Pamoka mėsos fabrike

Tėvas atsivedė mane į mėsos kombinato dešrų cechą.
Parodė kaip gyvena karvės prieš patekdamos į dešrų cechą.
Ne visų gyvulių akyse šaukė baimė ir ne visų kailis  raitėsi lyg piltu vandenį
Tie jaučiai, kurie suprato, kad gyvenime reikia priešintis – baimės akyse neturėjo
Žmonės aplinkui nebijojo, nes plieno tvoros laikė jaučių spaudimą
Kas priešinasi – tas gyvena iki paskutinės akimirkos
Tėvas stovėjo man už nugaros dviem pirštais suimdavo nosies galą
Atsikrenkšdavo, nes labai jaudinosi, negalėjo priprasti prie stingdančio skerdyklos vaizdo
Po to jis vedėsi drėgnais tamsiais koridoriais į dešrų cechą
Pasodino, atidarė rūkyklos dureles, kur kabėjo vištos dydžio kankorėžiai
Daktariška dešra turėjo rojaus obuolių skonį, minkšta lyg blynas
Stora, neįkandamo platumo, slidi – vos nulaikiau
Tėvas žiūrėjo kaip kandau ir tepliojau veidą, garuojančią dešra
Kramtyti nereikėjo, rausva masė slydo vidun neliesdama dantų
Tėvas atsistojo – likau su kąsniu burnoje
„ Mesk „ jis dideliu pirštu parodė medinę dėžę
Ten gulėjo ne vienas prakąstas vištos dydžio kankorėžis
Numečiau ir mes išėjom
Tą naktį sapnavau kaip tiesiu rankas į tą medinę dėžę
O ten ne prakąstas kankorėžis, o bebaimio jaučio galva
Sviedžiu atgal, o bebaimė galva lipa iš dėžės
Tėvas rūko tarpdury ir nejaučia jokio pavojaus