Pro dulkėtą buto langą
Išbadėjusi, liesa,
Vos ne vos pravėrus dangų,
Bailiai žvilgteli žiema.
Kaip miškais ruduo ateina
Arba vasara kalvom,
Taip pirmasis metų speigas
Smelkiasi smulkiom angom.
Bet kaži ko išsigandę,
Kaip drambliai bijo pelių,
Daugiabučiai slėptis bando —
Gęsta akys pamažu.
Pusnyse dar žvaigždės spindi,
Nors danguj nakties migla.
Iš aikštelių juokas dingo.
Saulė ilsisi. Tyla.


Agintas Genys






