Rytą kris paskutinis drakonas.
Ir tamsa bus ilgam nugalėta.
Bus jam ietimi pervertas šonas.
Jo kančia jau ilgai nesitęs.
Tik iš lėto, iš lėto, iš lėto...
Vieną rytą nubudę suprasim -
Pats baisiausias drakonas,
Tai buvome męs.
Antotskė paratsė! Vititkats, vititkats tsaunuolits tada! Aha, pataka. Tik papaiga...a...man atrodo papaiga truputį tsilpnoka, aha, pagal tokią tsitiprią pradzią, taip...a...gal pavyzdziui reikėtų papaigoje, pavyzdziui po – vieną rytą nupudę...nupudę...aha, jau papudę...va tsitaip va gal Kitkits tsiųlytų ir aitsku patskui greitai papėgtų, kad negautų uts tokiuts tsiųlymuts, taip! :
Vieną rytą nubudę išvysim
Tįsant lovoje kūną žvynuotą
Ir nebepajudinamas jo galūnes.