Hiacintai

Hiacintai lyg žvakės nupintos,
Lyg liepsnos ištįsę į saulę,
Jie tyliai pavasarį šaukia –
Ir kvapas į širdį atklysta.

Ei, žiūrėk – kaip spalvos gyvena,
Kaip žiedai į dangų pakyla!
Lyg maži stebuklai kasdieniai
Mums po kojom tyliai pražysta.

Žydi, žydi – kvepia diena,
Širdis linguoja lyg lengva daina,
Hiacintai šnabžda – „būk čia“,
Ir pavasaris šoka šalia!

Saulė glosto jų švelnų veidą,
Vėjas pina kvapų takus,
Ir atrodo – pasaulis šypsos,
Kai į žiedą įdedi jausmus.