Meldimai

Žmogus klausosi visko aplink
Tik gaila savęs nebegirdi
Ir jūra juk ošia jame
Ir žvaigždės sudužusios krinta
Ir lekia pro šalį vapsva
Ir nuo veido atsiplėšia kaukės
Tik jis nuo savęs atsiplėšt nebegali
Kur pabėgti kai jaukiasi protas
Kur pabūt kai ramu
Šalia tos kuri
Nekenčia būti kartu
Žmogus mato vaizdus užsimerkęs
Ir kyla jisai lyg audra
Lyg rašalo taškas ištryškęs
Sapnuose vien palieka save
Žmogus netiki pasakom kito
Nes žmogus beldžias į tuos
Kurie nieko negirdi
Todėl jaučia ne viską
Pusėtinais savo
Meldimais