.. tęsiant ,,Tėvuži, Tu.? “ - 5

Atgal jos tyliai grįžta,
netgi neklyktelėjusios,
kad gervės jos. 

Nepamenu, ar bet kada
nors kartą teko pamąstyti
apie būtis, kurios nors ir šalia,
tačiau it užsklęstos,
tačiau it pačios sau, tik sau
ir šitokia dalia
jų savitumą saugo.

Sustojo mano traukiniai,
bet ne kelionės.
Lazdos nereikia jau -
po titnagą dairausi,
nors nežinau kas kaip ir kur čia sudėliota -
regėjimo peizažų neaprėpia žodis;
naujokas dar,
ką tik iš traukinio - į titnagą,
gėdingai apsijuokęs;
vis laukiau pusryčių,
kurių čia niekuomet nebuvo ir nebus.
Kaip ir vandens, beje.
Todėl ir visas Laikas  čia be tualetų.

O gervės?

Dzievuli, kaip jautru,
pro vokus užmerktų akių
be teleskopų apžvalgyti dangų,
nebūna jis kažkur aukštai lig begalybės
ir, regis, atmenu,
kaip gervės leidžiasi
palest iš mano rankų,
nepaisant kad jos užimtos lazda.
- Pranyyy, Pranyyy, - atrodo, kaip dabar girdžiu,
tačiau DABAR ne tik kad be lazdos,
bet ir be gervėms duonos
--------________---------
iki