Šventė bus

Mano palėpėje šventė – tarp senų batų sunkiose dulkėse blizgėjo eglutės žaisliukai
Kiškis sidabrinėmis, pūstomis ausimis, sodriai besišypsančiomis lūpomis
Barzdotas, riestais juodais ūsais Raudonskruostis Šaltis, pūstomis stiklo kišenėmis.
Tiek kiškis, tiek Raudonskruostis atėjo iš Šventės, senos, jau ištirpusios.
Nušluosčiau dulkes nuo blizgančių drabužių ir pajutau – kažko trūksta
Nebus šventės nesvarbu kaip greitai bėgs kiškis
Nebus šventės net jeigu Raudonskruostis ištrauks dovanas iš stiklo kišenės
Nuėjau išsikračiau iš tėvo kelnių saują pinigų ir išėjau per girgždantį sniegą
Žaislų parduotuvė prisigrūdusi vaikų, šaukiančių, mosikuojančių rankomis
Ištiesiau pinigus ir pirkau eglutei šviečiančią viršūnę
Ir  spindinčias roges, traukiamas rudų garbanotais ragais elnių
Bėgau į namus, taškydamas į šalis sniegą
Kada pasodinau Raudonskruostį į roges – jis nusišypsojo
Tik kiškis baimės pilnomis akimis dairėsi aplink
Rankose jis laikė spinduliuojančią eglės viršūnę
Šventė truko neilgai
Tėvas laukė manęs su diržu rankoje
Pamojavau Raudonskruosčiui ir atsiklaupiau kampe
Mačiau kaip skrieja rogės tarp pusnynų ir šaukia iš baimės kiškis