Meilė

Apie meilę aš rimuoju,
Ar žinai apie ką galvoju?
Apie jėgą begalinę tarp žmonių,
Kai vaikas žudomas ar junti tu?
Įniršį kylantį, drąskantį širdį,
Žudikas patirs baisų kirtį.
Niekinęs merginas nekaltas,
Meilė dega, ji kerta į valias.
Meilė varo tūkstančius vyrų,
Per mirties zonas, kad ir klyktų,
Iš baimės, nuovargio ir skausmo,
Užnugaryje jų vaikai klauso,
Kaip sekasi mylimiems,
Grįžusiems gyviems,
Apsuks ranką apie kaklą,
Kai rimta, meilė daro darbą.

Išblėsus meilei tautoje,
Veši prievarta joje.
Meilei tarp žmonių žlugus,
Neapykantai pratrūkus,
Tu neteksi vertės!
Ir paragausi mirties.

Meilė, kaip jėga,
Ginti savą, galia.
Arba gins tave,
Vertins ir mane.

Nemylėk kreivų žmonių,
Neturinčių meilės sparnų.
Juos pamokyti svarbu,
Jeigu prašosi net kumščiu!
Meilė gali būti kreiva,
Meilė gali būti gašli.
Tai yra ne tai, apie ką kalbu,
Meilė yra, kai tau - rūpi, juntu.

Tai planetas sukanti jėga,
„Tu reikalingas“ sako Visata.