Aušrom šypsokis

Skaidri vėsa užklos tylos aksomą
Išliejus tamsą į stiklinę taurę,
Prarado laikas svorį ir atstumą
Tik pulsas tvinksi adatom į saują.

Atplėšim tylą nuo drėgnų šešėlių
Grimstu gilyn - giliau tik sapnas miega,
Žiūrėk kaip dūžta tamsios stiklo gėlės -
Jų įspaudai dar prieblandoje lieka.

Bebalsis aidas liečia sielos briauną -
Dar susiglaudę lūpomis pabūkim.
Mes geriam naktį begaliniai sraunią
Kol tekančios aušros stikle - sudušim.

Užkloja aidesiai  rasotą žolę, -
Aušroj nuraudę atspindžiai kartosis.
Jau nebebūsim niekados nutolę
Naktim priglusiu, o tu - aušrom šypsosies.