Praradimo meną įvaldyti nėra sunku;
tiek daug dalykų atrodo kupini ketinimo
būti prarastiems, kad jų praradimas nėra katastrofa.
Praraskit ką nors kiekvieną dieną. Susitaikykit su pamestų
durų raktų nerimu, blogai praleista valanda.
Praradimo meną įvaldyti nėra sunku.
Tada praktikuokitės prarasti toliau, prarasdami greičiau:
vietas, vardus ir kur turėjot
keliauti. Nė vienas iš jų neatneš katastrofos.
Pamečiau Močiutės laikrodį. Ir žiūrėkit! mano paskutinis, arba
priešpaskutinis, iš trijų mylimų namų išnyko.
Praradimo meną įvaldyti nėra sunku.
Praradau du miestus, nuostabius. Ir, platesnius,
kai kurias karalystes, kurias turėjau, dvi upes, žemyną.
Ilgiuosi jų, bet tai nebuvo katastrofa.
- Net ir praradęs Tave (juokaujantis balsas, gestas,
kurį myliu), nebūčiau melavęs. Akivaizdu, kad
praradimo meną įvaldyti nėra taip sunku,
nors tai gali atrodyti kaip (Parašykit! ) katastrofa.


Passchendaele2


