Pamokėlė

Žvilgt pro langą – sniego senis
Jau ne vienas, jų – keli.
Ant galvų nėra kepurių,
Netvarka, mąstau, žiauri.

Pasirausęs spintos stalčiuj,
Suradau kelias skaras,
Tai išbėgęs greit į kiemą,
Aprišau jų galveles.

Paverčiau juos sniego senėm,
Tik po to tai supratau.
Bet kodėl mama supyko?
Juk norėjau kaip geriau.

Tėtis šypsosi, ramina:
- Sugalvosime kitaip,
Jei padėsi, tai nupinsim.
Kibome į darbą greit.

Stovi sniego seniai gražūs,
Su kepurėm iš šiaudų.
Ši vertinga pamokėlė
Tik į naudą man, puiku!