Ilgesys

Mačiau bėgančia pakrantės smėliu Žuvėdrą
Ji bėgo daug greičiau už moterį kurios plaukus laikė saujose vėjas
Kaip gali nemokantis mylėti paukštis bėgti greičiau už mylinčią širdį?
Nemylintys turi sparnus, o mylintys sunkią širdį
Moteris kvėpavo kūnu, kuris jai jau nebepriklausė
Nuogos bejausmės žuvėdros kojos kyšojo iš putomis virstančios bangos
Milijonai skruzdėlių šokinėdamos nuo vienos smiltelės ant kitos
Veržėsi atiduoti pagarbą
Ūžė ne tik jūra, skruzdėlių trepsėjimas, suvirpino vario varpelius
Žinią apie meilę žygiavo jūros pakrante
Virpėjo vandens sidabras dūžtančių bangų karoliuose
Nesustabdysi meilės žinios
Žuvėdra skrenda vis aukščiau – ji mato vyrą laive
Moteris išlydėjo mylimą į jūrą, todėl jai taip šviesu  eiti naktyje jūros pakrante