Paršelis Paukščių take

Tvartelyje prie putojančios žaluma pelkės gulėjo rausvo snukelio paršelis
Mažai matęs, ėdęs ir šliaužęs purve jis tebebuvo rausvas ir priminė žvaigždę rūke
Dangumi iššiepęs likimo dantis slinko jaunas Mėnulis- vagis
Voratinklyje šoko dvi išsimaudžiusios žiedadulkėse gražuolės musės keliauninkės
Muzika sklido iš po tulpių piestelėmis bėgiojančio vėjo padų
Šampano garų įkvėpęs Mėnulis pastebėjo rausvą paršelio snukelį
„ Kaip gali žvaigždė gulėti tvartelyje šalia pavojingos pelkės? „
Mėnulis paprašė Pietų vėjo parvesti iš tvartelio nukritusią žvaigždę
Pietų vėjas, nusileidęs į tulpių piestelių instrumentą sušuko:
„ Negaliu pakelti kritusios žvaigždės“
„ Tai apklok žvaigždę šiltai“ garavo šampanu mėlynakis Mėnulis
Pietų vėjas bučiavosi su gražuolėmis musėmis ir muzika greitėjo
Kada pelkėje pagal Vėjo keliamą melodiją ėmė karksėti varlės
Mėnulis numojo sidabrinių žiedų nusagstyta ranka
  Vaivorykštę ištiesė lietaus nupraustas rankas ir pasibeldė į tvartelį
Rausvas Paršelis žviegdamas nubėgo naktiniu dangumi
Ryte, kada šampano rūką  padžiovė ant šakų, mėnulis nusišypsojo
Pietų Vėjas miegojo tulpėje, o gražuolės musės šoko
Rausvas paršelis grojo smuiku Paukščių take