Jei

Jei turėčiau drąsos —

Kalbėčiau su tavimi
ilgai, ilgai.
Sulaikyčiau tave nuo pareigų, darbų,
nuo lentynų — dulkėtų,
nuo tavo knygų.

Atsisėsčiau greta ir papasakočiau viską:
apie gyvenimą — kaip jį suprantu.
Klausčiau, kaip jį supranti tu.

Kodėl pasaulyje žmonės nebeturi laiko vieni kitiems?
Kodėl tiek daug laiko sprendžiame neišsprendžiamas problemas,
užuot gėrėjęsi vaiskiu dangumi,
dideliais voratinkliais,
žalia vasaros žole?

Jei turėčiau drąsos
ar tokią galią —
pasisodinčiau tave valandai šalia.
Arba parai.
Arba mėnesiui.
Arba visam gyvenimui.

Žiūrėčiau tau į akis,
kaip alkanas žvėris žiūri į vargšą avinėlį.
Žiūrėčiau ir kalbėčiau tau viską,
kas skauda.