Šviesos ilgesys

Medžiai stovi nuogi - pilkėja
Ir dienos ir mūsų dangus
Aplink vis labiau rudenėja,
Žemę skalbia šaltas lietus.

Bet kažkur už pilkų debesų
Byra žydinčių sutemų smiltys
Ir plaukia pro rūką šviesių,
Gintarinių saulėlydžių vilnys.

Ir nušvinta lašai ant laukų
Lyg žvaigždžynai nakties supustyti
Ant pilkėjančių mūsų dienų,
Kad galėtų viltim vėl pražysti.

Tegul šitas šviesos ilgesys
Mūsų žingsnius palydi į tylą,
Te viltis dangumi nuvilnys
Iš kur žydinčios sutemos kyla.

Tegul sninga lašais iš dangaus
Tarp lietaus ir tylos pasiliksim,
Šitas laikas į būtį žmogaus
Pro žydinčias sutemas tiksi.