Ir toks tu štai pasirodei -
kažkiek mintim nukrypusiom nuo normos.
Ir paskutinis tai akordas.
Ne tavo antrai galvai posmai.
Tikėjaisi, kad parašysiu...
Gražiausią padėką, nuo jos.
O man taip spraudžias laukan siela,
kada prisimenu - siaubų ruduo.
Toje tyloje, lyg atodūsis.
Tam rudenyje, nuslambu.
Aš noriu būt su tapatybe,
ir noriu tarpti pati sau...


Krisčiukas Gudmonaitė






