Laukimui

Saulės spindulėlis rudenio palaukėj
Tykiai plaukia giedru, melsvu dangumi,
Ar tu manęs laukei, ar niekad nelaukei
Aš vistiek kvepėsiu pievų medumi.

Ant rudens paletės širdgėla prigulus
Spalvomis išmėtė ilgesio gaidas,
Uždengė alėjų vienišus suoliukus
Tyloje laukimo rudeniui paskęst.

Ar tu manęs laukei, ar niekad nelaukei?
Aš vistiek mylėsiu rudenio spalvas,
Aš vistiek kvepėsiu rudenio palaukėj
Ilgesiu spalvotu marginsiu kalvas.

Ir kai nudažysiu paskutinį lapą
Nejučia užmerksiu rudenio akis...
Ant suolelio guli širdgėla sušlapus,
Kas dabar spalvotai širdį tau dažys?

Ar kada nors laukei, ar kada mylėjai
Rudeniui išėjus jo pilkas akis?
Ar buvai galvojęs, nors ir netikėjai,
Kad ruduo tau auksu širdį pribarstys?