Tēp riktingā lapā tilindžioun,
Kāp lāšini paltis ont kuobine.
O kīti nusirakė už rubežiaus,
Sulėpā, kap čiupra nepruosyta.
Tu kuōžna dēina čėsīk, prietėliau,
I vakarā čėdyk, kap trōpīnį dōunas.
Dingtelieje, kada papunis ōtreikdava rėiki.
Katrōn nemonyts jiesdavāu išpūtės veizuolus.
Sugįža jau ōrs, nebskraidā i blezdingas.
Cekaviti galėsi jau spėre tik per lōnga.
Šaltoks sukāls kuožnam cvėkus į žondus
Briekšma dujuota nugyns į migį sapnouti.


Narcizas Karalaitis







