Laikas

Kada tavęs nebuvo

Pavasarį nubudo žemė.
Dangus suvirpo
nuo melodijų
paukščių
sparnų plazdėjimo.

Vasarą laukuose šienpjoviai
dainas dainavo.
Trobose mamos
kepė duoną.

Rudens spalvose slėpėsi upės srovė,
žiemos pusnyse
išsibarstė stirnų pėdos.

Kai esi

Bėgi. Skubi.
Retai kada spėji.

Retai sustoji —
pažiūrėti, kaip
keičiasi metų laikai,
užuosti duoną,
paklausyti-
mėgstamą dainą.

Kai tavęs nebus

Pavasarį nubus žemė...