Apie žmones ir bites

Vakar teko pasikalbėti su vienu vyruku apie orą. Jis pasidžiaugė, kad pagaliau atėjo tikra žiema, o aš perspėjau – neilgam, nes jau kitą savaitę žada atšilimą.

Vyrukas nusivylė. Pasirodo, jis turi penkias bičių šeimas. Neilgai – tik kelerius metus. Norėjo gero medaus sau ir draugams, viską pradėjo nuo nulio.
„Iš kur išmokote bitininkauti? “ – paklausiau.
„Iš YouTube, “ – sako. – „Dabar visko galima ten išmokti. “

Pasirodo, toks permainingas oras bitėms nepatinka. Joms geriau pastovumas – tada jos žino, kada žiema, kada pavasaris, ramiai peržiemoja ir nubunda tada, kai jau reikia.
„O jei po šalčių vėl kokie +5 bus, “ – sako, – „sumaišys bitės žiemą su pavasariu: prabus, o kai vėl atšals – išmirs man. “

Susimąsčiau, kad ir žmonėms, kaip ir bitėms, svarbu, jog viskas vyktų savo laiku.
Kai kas nors nutinka ne tada, kada turėtų – vaikų mirtis anksčiau nei tėvų, jaunatviškos šėlionės ne dvidešimties, o keturiasdešimties, savęs pažinimas ir išbandymai ne kai tau 20+, o kai jau 50+ – visa tai kelia daugiau streso ir iššūkių, nei tada, kai viskas vyksta savu ritmu.