Rudenio krušoje,
lyg vestuvių muzikantas... Lyg ošia, dainuoja.
Norėčiau žinoti kaip yra iš tikrųjų...
Rudenio naktyje, einu svetima gatve,
ir tik moterys storos, baltais džinsais,
ak užsistoja, rudenio nakties baugioje šviesoje...
Lyg sektų, lyg šoktų, lyg oštų dainomis,
rudenio krušoje tik vestuvinis lapų šokis...
Man nėra pažado - nešoku, nedainuoju...
Tik storos moterys baltais džinsais,
gatvės žibintus užsistoja...
Mažas, baltas, doras kačiukas, tame siaubingame,
rudens lietaus šokyje.
2004. ruduo, parkas, Šiauliai


Krisčiukas Gudmonaitė






