Rudenio kalvėj

Vėjas pašėlęs parko alėjoj
Pustys lapus,
Jausmas išėjęs, kaip tas Rugsėjis
Barstys žodžius.

Ant klevo lapų ruduo prašneko -
Jausmų kalba,
Rašė ant tako - neišsiteko, -
Širdis šalta.

Jausmas sušalęs, veidas išbalęs
Rudenio gairėj,
Sielą išvalęs rudenio kelias
Ieškos vietos meilei.

Lapo neradęs šalnos pakąsto -
Žodžiai ištrinti,
Vėjas patrakęs mintis išblaško -
Nebesurinkti.

Jausmas išėjęs parko alėjoj
Alsuos medžiu,
Pliko rugsėjo, nurengto vėjo
Gyvu lapu.

Tik tų bedalių lapų rugsėjo
Malda tyli
Guli ant kelio, dienos pilkėja.
Tu išeini...

Ar galiu su tavim paieškoti to kelio
Rudenio kalvėj
Ant klevo lapų nukalto raštelio
Kur vieta meilei?