Ruduo karalystėje

Per rudenio lietų keliu duobėtu
skubu į laimingo gyvenimo turgų,
perku vėlių puotai paršą nupenėtą,
dar prideda žvakių, agurkų.

Atlikęs valgymo terapijos ciklą,     
grįžtu į minčių paskirstymo stotį, 
kur žiūrėdama pro murziną stiklą,
budinti ragana ragina repatrijuoti 

į šiltą ir sočią laimės karalystę
kur nėra mokesčių ir mašinų kamščių,
kur kvailys pro rakto skylę įlysti
gali ir būti karaliumi aisčių.