Tokia tyla - aksominė žolynuos
Nusirita per lapų gelstančių paletę
Ruduo, palikęs pėdsakus beržynuos
Savo dažus beeidamas išmėtė.
Aksominės tylos pritvinkęs oras,
Palinkę gluosniai uosto rudens vėsą
Įnikę į spalvas gelsvai raudonas
Dar geria paskutinę jaukią šviesą.
Tokia tyla - į širdį vis gilyn, gilyn...
Pro nokstančių šermukšnių kiaurą skėtį
Ruduo putodamas vis skverbiasi tolyn
Visom spalvom tyloj susproginėti.
Tokia minkšta, jauki ir nuspalvota
Aksominė tyla į žemę leidžias,
Suplėšo rudens rūbą darganotą.
Ruduo širdy ir visoj žemėj skleidžias.


Daiva Rameikienė








