Gimtosiose pievų žalumose,
gryno šalto vandens upeliukas...
Renku katilėlius, rugiagėles, o žiemą snaiges.
Negaliu nuturėti - kad tu nekęsi manęs.
Žalios girios, žali gojai...
O be pievų gimtųjų namai rytojuje.
Noriu aš surinkt akimirkas spalvotas,
noriu puokštikė ši būt tavoji...
Einu nuo miškiuko iki miškiuko.
Ir laukų žalumynus renku...
Oi tu vasara skara marga,
noriu būti apgaubta tavąja šiluma. . .
1998, Kadaginės km. Kelmė


Krisčiukas Gudmonaitė




