mažasis pirštas pakyla, madam

dėviu vėl ją
ir suknelėj  smulkios gėlelės supas
automobilių stovėjimo aikštelė
          prisimenu
dainos žodžiai prieš atostogas vasarą
better better better better than me
lingavau į taktą kramtydama gumą
apniukęs dangus
  blankuma

namų stalas virtuvėj
ant jo Nesbo Pentagrama
kraupūs nupjauti piršteliai
budelio aukos
nuo mažylio didžiojo link
tik mažasis pakildavo jai geriant  užbalintą kavą
(dabar jau cikorijų be kofeino lyg kokio nuodo išsiurbto paties gyvenimo)
Žavingai, madam! 
apgautai
sode prie namelio (ji žinojo, kad ten negyvens)

veja atneša žalumą tarsi regėjimą
ir  kvapsnį rugpjūčio gėlių
nematau,
ar tat aguonos vėjyje draskomos
bet labai akina

…..

pravažiuoju reikiamą posūkį
visa į gera –
tikas ir drebulys kojose
traukia raumenis
nematau, kur važiuoju
ir važiuoju ne ten, kur girdžiu
navigacija veda nežinomom gatvėm: Žukausko ar Lukšio, ar Žeimenos
ne vis vien

visgi gali pavargti –
būti stipria ir leistis žemyn
gilyn
vis savin

....

mano mergaitė kils

žaizdotose vietose išauga sparnai –
ji nupiešė nugaroj dvi jas
ir pasakė –
ne žaizdos