Vasaros kasos beržuos susipynė
Gelsvėjančiais rudenio tonais,
Plaikstosi vėjy šermukšnių supynės
Išdegusiais skruostais raudonais.
Ar tai tu, ar ruduo mano sielą pagavo
Ir užsupo bekraščiuos žvaigždynuos?
Ir spindėjo šviesa ant liepsnojančio klevo
Rugpjūčio naktis išdalinus.
Ar tai tu, ar ruduo mano gyslomis teka
Ir nusiveda saulės lydėti?
Tos šviesos ant klevų dienomis neužteko
Naktimis ji pradėjo tekėti.
Taip norėčiau kartu su tavim rudenėjant
Išsemt tuos bekraščius žvaigždynus,
Ant liepsnojančio klevo šviesos vaikštinėjant
Kas naktį tave apkabinus.
Nes tai tu ir ruduo mano širdį nugirdė, -
Saulėtekių vario pripylė,
Visą laiką jutau kaip tekėjo oda
Ta šviesa. Nes tave ir tą rudenį myliu.


Daiva Rameikienė






