Gandrus palydint

Išeina vasara, išeina
Per pievas nušukuotas vėjo,
Rugsėjis gros jau rudeninę dainą
Ją paukščiai skrendantys klegėjo.

Neliks kalenimo gandrų lizde,
Po šios nakties paliks jie savo gūžtą,
Po gandro sparnų šnaresio ore
Tyla rugpjūčio širdyje sudūžta.

Mes palinkėkim jiems lengvos kelionės,
Kad vėl pavasarį atneštų ant sparnų.
Kvėpuos rugsėjis ilgesį pasėjęs
Gimtas pastoges palikusių gandrų.

Nušukuotose pievose mirksta
Gandro plunksna juoda palikta,
Vėjas suka ją tarp savo pirštų
Ir užrašo: - 
- Daina išgirsta.